Verslas
Klaipėda - tarp pasaulio uostų
Šiomis dienomis pateikta informacija apie tai, kokie pasaulio ir Europos uostai turi didžiausias sąsajas su pasauline prekyba.
Uostų vargas su dideliais laivais
Maždaug 400 ES šalių uostų terminalų šiuo metu derina poziciją prieš tolesnį laivų didinimą.
Tolsta Klaipėdos HUB-o perspektyva
Įprastu vaizdeliu tapo, kai lyg gervės snapus iškėlę vieniši kranai ir tuščios krantinės pasitinka uoste ties „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalu.
Pramogos
Lietuvos jūreivystę pristatys nuo žagrės
Lietuvos jūrų muziejuje bus rengiama lietuvišką realybę atitinkanti nauja ekspozicija, pavadinta „Nuo Žagrės prie šturvalo“.
Kasdieninis piratų gyvenimas
Piratų Aukso amžius pagimdė nemažai žavingų mitų, kurie šiandien stipriai veikia mūsų supratimą apie piratus. Istorikai atskleidė proziškesnę jų gyvenimo pusę.
Nojaus traukinys važinėja po Europą
Nojaus traukiniu vadinamas skirtingai išdažytų konteinerių meno kūrinys ant bėgių užsuko ir į Baltijos jūros regioną.
Paveldas
Rusijos caro admirolas iš Norvegijos
Stavangerio universiteto istorijos profesorius Torgrimas Titelstadas knygoje „Tsarens admiral“ pristatė norvegams iki visiškai nežinomą tėvynainį Nilsą Olseną, kuris laikomas Petro I laikų
Netikėtų atradimų laikmetis jūrose
Šie metai jau pažėrė netikėtumų dėl atrastų laivų, o labiausiai Baltijos jūroje.
Akiračiai
Jūriniai tyrimai Lietuvoje dėl klimato kaitos
Įvairiose pasaulio šalyse vis daugiau pinigų skiriama jūriniams tyrimams, kurie susieti su klimato kaita - ne išimtis ir Lietuva.
Bepiločių „narų“ atradimai stebina pasaulį
Be įgulos nardantys povandeniniai aparatai atranda ir nuskendusius laivus, ir retus vandenyno dugno gyventojus.
Marinistika
Jūrininkas, rašytojas ir nuotykių ieškotojas
Jei jus domina jūros nuotykiai, pradėkite nuo kapitono Frederiko Marryato romanų, kurie buvo užkariavę XIX amžiaus skaitytojų širdis ir tebejaudina marinistinės literatūros
Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija
Kapitonas ir dalis įgulos, pabėgdami iš rimtai pažeisto laivo jūroje, paliko jame apie tūkstantį piligrimų, keliaujančių į Meką.
Skaitykla
SkaityklaTribūna
Prašau žodžioKarštas komentaras
Remigijus Sakas: Jūrų žuvininkystė yra labai globali, todėl susiskaldęs Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius tikrai nepajėgs konkuruoti globalioje rinkoje ir žlugs. Tokio žlugimo pasekmės bus tai, kad Lietuvai priklausantys žuvų ištekliai
Plačiau
Arvydas Švagždys: Jei per metus žvejai sugautų apie 100-150 tonų ungurių, jų pajamos siektų apie 3 mln. eurų. Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį
Kitose ES šalyse kvotos aukcionuose iš viso beveik neparduodamos. O ką daro mūsų Vyriausybė, kai nuostata parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų virsta 23 proc. Užsimanys kitais metais
Žuvininkystės studija
Žuvininkystės studija
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros apžvalgos
Žuvininkystės kulinarinis paveldas Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros šalių žvejybos uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Žvejybos muziejai Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Žvejiškos dokumentikos miniatiūros
Švedijos Oland salos žvejų uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Lenkijos švyturiai
Plačiau 2014-10-11
Kotkos jūrų muziejai
Plačiau 2014-10-11
Lego vilioja prie jūros
Plačiau 2014-10-11
Jūrininkų užuovėja Prerove
Plačiau 2014-10-11
Skirtinga Kuršių nerija
Plačiau 2014-10-11
Didžiausias Baltijos šalyse Esbjergo žvejybos muziejus
Plačiau 2014-10-11
Skare uostelio žvejai menininkai
Plačiau 2014-10-11
Turistai užkandžiauja žuvimis
Plačiau 2014-10-11
Bornholme sustingęs šimtmečių paveiksliukas
Plačiau 2014-10-11
