Verslas
Tolsta Klaipėdos HUB-o perspektyva
Įprastu vaizdeliu tapo, kai lyg gervės snapus iškėlę vieniši kranai ir tuščios krantinės pasitinka uoste ties „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalu.
Balastiniai vandenys tarsi prilyginami teršalams
Bus siekiam išvengti ligas sukeliančių, aplinką teršiančių vandens organizmų invazijos į Klaipėdą su balastiniais vandenimis.
Uostas vystomas dėl didesnio gylio
Beveik visos šiuo metu daromos ir ateityje numatytos investicijos Klaipėdos uoste bus iš esmės dėl didesnio gylio.
Pramogos
Kruizinių laivų „tėvas“
Šiandien masiškai išplitusį kruizinių laivų verslą pagimdė neturtingų danų emigrantų sūnus.
Ar Lietuvos paštas pastebi jūrą?
Artėjant Lietuvos jūrinės valstybės 100-mečio renginiams vis labiau pasigendame jūrinės tematikos pašto ženklų.
Vis labiau domina nuskendę karo laivai
Kelis pastaruosius metus Europoje didėja susidomėjimas Antrojo pasaulinio karo vokiškų povandeninių laivų („submarinų“) paieškomis.
Paveldas
Netikėtų atradimų laikmetis jūrose
Šie metai jau pažėrė netikėtumų dėl atrastų laivų, o labiausiai Baltijos jūroje.
Sensacingas atradimas Šiaurės jūroje
Šių metų pradžioje Šiaurės jūroje konteinerių laivą „MSC Zoe“ ištikusią avariją Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė Ingrida van Engelshoven pavadino „pasisekusia
Akiračiai
Lenkų pamokos dvejojančiai Klaipėdai
Prieš penkiolika metų šaltu dujų Gdansko uostui tapusi Klaipėda dabar jau pati turėtų mokytis iš lenkų.
Ukrainos jūriniame sektoriuje - korupcija ir apgaulė
Tai kas šiuo metu vyksta Ukrainos jūrinėse srityje Lietuva „praėjo“ gal kokiais 1994-2000 metais.
Marinistika
Jūrininkas, rašytojas ir nuotykių ieškotojas
Jei jus domina jūros nuotykiai, pradėkite nuo kapitono Frederiko Marryato romanų, kurie buvo užkariavę XIX amžiaus skaitytojų širdis ir tebejaudina marinistinės literatūros
Pramanyta ir tikra piligrimų laivo istorija
Kapitonas ir dalis įgulos, pabėgdami iš rimtai pažeisto laivo jūroje, paliko jame apie tūkstantį piligrimų, keliaujančių į Meką.
Skaitykla
SkaityklaTribūna
Prašau žodžioKarštas komentaras
Remigijus Sakas: Jūrų žuvininkystė yra labai globali, todėl susiskaldęs Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius tikrai nepajėgs konkuruoti globalioje rinkoje ir žlugs. Tokio žlugimo pasekmės bus tai, kad Lietuvai priklausantys žuvų ištekliai
Plačiau
Arvydas Švagždys: Jei per metus žvejai sugautų apie 100-150 tonų ungurių, jų pajamos siektų apie 3 mln. eurų. Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį
Kitose ES šalyse kvotos aukcionuose iš viso beveik neparduodamos. O ką daro mūsų Vyriausybė, kai nuostata parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų virsta 23 proc. Užsimanys kitais metais
Žuvininkystės studija
Žuvininkystės studija
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros apžvalgos
Žuvininkystės kulinarinis paveldas Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros šalių žvejybos uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Žvejybos muziejai Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Žvejiškos dokumentikos miniatiūros
Švedijos Oland salos žvejų uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Lenkijos švyturiai
Plačiau 2014-10-11
Kotkos jūrų muziejai
Plačiau 2014-10-11
Lego vilioja prie jūros
Plačiau 2014-10-11
Jūrininkų užuovėja Prerove
Plačiau 2014-10-11
Skirtinga Kuršių nerija
Plačiau 2014-10-11
Didžiausias Baltijos šalyse Esbjergo žvejybos muziejus
Plačiau 2014-10-11
Skare uostelio žvejai menininkai
Plačiau 2014-10-11
Turistai užkandžiauja žuvimis
Plačiau 2014-10-11
Bornholme sustingęs šimtmečių paveiksliukas
Plačiau 2014-10-11
