Verslas
„Dičkiai“ Klaipėdos uoste „sumažės“
Lietuvoje nuspręsta didžiuosius konteinerinius laivus, vadinamus „dičkius“ pagal rinkliavas prilyginti vidutiniams laivams.
Priekaištai dėl neveiklumo jūrinėje srityje
Šalia mažų atlyginimų, deficitinio biudžeto, kitų šalies problemų, valdžios atžvilgiu pasipila priekaištai ir dėl neveiklumo jūrinėje srityje.
Išorinis uostas galėtų būti plaukiojantis
Lyg iš gausybės rago pabiro įvairiausių pasiūlymų, kokio išorinio uosto reikėtų Lietuvai.
Pramogos
Jachtų nuomos verslą lydėjo sankcijos ir teismai
Jei kur nors į verslą su laivais įsikiša Žemės ūkio ministerijos struktūros būtinai viskas baigiasi teismais, sunkumais verslui.
Danų princesė olandų Ijmuidene
Danų DFDS kompanijos kruiziniai laivai Olandijoje gerokai skiriasi nuo keleivinių laivų, kurie plaukioja iš Klaipėdos.
Škuna, tapusi kontrabandos karalienė
Škuna „Malahat“, kuri turėjo pravardę „Queen of Rum Row“ - svaigalų gabenimo karalienė, pervežė kontrabandinio alkoholio daugiau, negu bet kuris kitas to meto laivas.
Paveldas
Eriksono laivyno flagmano istorija
Savo mėgstamiausio burlaivio „Herzogin Cecilie“ atminimą Gustavas Eriksonas įamžino Alandų jūrų muziejuje Mariehamne. Čia eksponuojamas autentiškas šio sudužusio laivo kapitono salonas.
Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?
Viduramžiais gyvenęs Portugalijos princas Henrikas tik XIX a. pradėtas vadinti Jūrininku, nors tik tris kartus trumpam buvo išplaukęs į jūrą.
Akiračiai
Siekia įteisinti žvejybą ir prie uosto vartų
Žvejai žlunga ir dėl to, kad negali žvejoti šalia Klaipėdos ir Šventosios uosto vartų bei 300 metrų linijoje prie kranto.
Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia
Žvelgiant į ateitį pagal DFDS kompanijos nuotaikas bene stabiliausia išliks Baltijos jūra, nors didžiausi šios kompanijos srautai yra Šiaurės jūroje.
Marinistika
Pirmasis jūrų laivyno „architektas“
Taip Švedijos jūrų muziejus (Sjöhistoriska museet) vienoje iš savo ekspozicijų pristato 18 amžiuje išgarsėjusį savo šalies laivų statytoją F.Čepmeną, kuris pirmasis pritaikė
Koks jūrinis mentalitetas mokyklose?
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba iškėlė ypač rimtą temą apie bendrojo ugdymo gilesnes sąsajas su jūra.
Skaitykla
SkaityklaTribūna
Prašau žodžioKarštas komentaras
Remigijus Sakas: Jūrų žuvininkystė yra labai globali, todėl susiskaldęs Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius tikrai nepajėgs konkuruoti globalioje rinkoje ir žlugs. Tokio žlugimo pasekmės bus tai, kad Lietuvai priklausantys žuvų ištekliai
Plačiau
Arvydas Švagždys: Jei per metus žvejai sugautų apie 100-150 tonų ungurių, jų pajamos siektų apie 3 mln. eurų. Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį
Kitose ES šalyse kvotos aukcionuose iš viso beveik neparduodamos. O ką daro mūsų Vyriausybė, kai nuostata parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų virsta 23 proc. Užsimanys kitais metais
Žuvininkystės studija
Žuvininkystės studija
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros apžvalgos
Žuvininkystės kulinarinis paveldas Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros šalių žvejybos uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Žvejybos muziejai Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Žvejiškos dokumentikos miniatiūros
Švedijos Oland salos žvejų uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Lenkijos švyturiai
Plačiau 2014-10-11
Kotkos jūrų muziejai
Plačiau 2014-10-11
Lego vilioja prie jūros
Plačiau 2014-10-11
Jūrininkų užuovėja Prerove
Plačiau 2014-10-11
Skirtinga Kuršių nerija
Plačiau 2014-10-11
Didžiausias Baltijos šalyse Esbjergo žvejybos muziejus
Plačiau 2014-10-11
Skare uostelio žvejai menininkai
Plačiau 2014-10-11
Turistai užkandžiauja žuvimis
Plačiau 2014-10-11
Bornholme sustingęs šimtmečių paveiksliukas
Plačiau 2014-10-11
