Verslas
Uosto užimtumas kai kur peržengė ribas
Klaipėdos uostas yra vienas iš intensyviausiai naudojamų rytinės Baltijos jūros regione.
Konteinerių terminalui gerins verslo sąlygas
Klaipėdos uoste laikomasi nuostatos pirmiau rekonstruoti tas krantines, kurių atsipirkimas yra pats didžiausias.
Muitinė uoste - našlaitės vietoje
Kažkada prie kiekvienos uosto kompanijos vartų stovėję muitininkai dabar uoste turi tris postus ir vis labiau ryškėjančias savo veiklos problemas.
Pramogos
Kruiziniams laivams uoste nebeliks vietos
Dėl didelio apkrovimo „Centriniam Klaipėdos terminalui“ atsisakant priimti kruizinius laivus, aiškėja, kad realiai didesniam kiekiui kruizinių laivų Klaipėdos uoste vietos beveik nebeliko.
Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse
Buriavimo sporto istorijoje 1900 metų vasaros Olimpinės žaidynės užima išskirtinę vietą. Priminsiu kodėl.
Ar pakeis mėgėjai Kuršių marių žvejus?
Kuršių mariose gali nelikti žvejų verslininkų ir visa žvejyba būtų perduota į mėgėjų rankas.
Paveldas
Vingiuoto likimo laivas
Vokiečių kilmės okeaninis laineris, beklajodamas po pasaulį, praėjusio amžiaus pradžioje ilgesniam laikui buvo apsistojęs ir mūsų kaimynystėje – Liepojos uoste.
Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje
Prieš 473 m. nuskendęs anglų karinis burlaivis „Mary Rose“, jūrų archeologų atrastas ir iškeltas, dabar glaudžiasi po didžiulio muziejaus stogu Portsmuto istorinėje
Akiračiai
Klaipėda siekia tvarkytis laisvai
Bene pirmą kartą Klaipėdos uosto ir miesto siekiai sutapo - jie nori daugiau laisvės nuo valstybės institucijų globos.
Vandens pramogos, akvariumai įgyja ir priešininkų
Dėl jūros gyvūnų saugotojų vis dažniau žlunga idėjos įkurti su jūra susietas turizmo traukos vietas - didžiulius akvariumus.
Marinistika
Pirmasis jūrų laivyno „architektas“
Taip Švedijos jūrų muziejus (Sjöhistoriska museet) vienoje iš savo ekspozicijų pristato 18 amžiuje išgarsėjusį savo šalies laivų statytoją F.Čepmeną, kuris pirmasis pritaikė
Koks jūrinis mentalitetas mokyklose?
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba iškėlė ypač rimtą temą apie bendrojo ugdymo gilesnes sąsajas su jūra.
Skaitykla
SkaityklaTribūna
Prašau žodžioKarštas komentaras
Remigijus Sakas: Jūrų žuvininkystė yra labai globali, todėl susiskaldęs Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius tikrai nepajėgs konkuruoti globalioje rinkoje ir žlugs. Tokio žlugimo pasekmės bus tai, kad Lietuvai priklausantys žuvų ištekliai
Plačiau
Arvydas Švagždys: Jei per metus žvejai sugautų apie 100-150 tonų ungurių, jų pajamos siektų apie 3 mln. eurų. Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį
Kitose ES šalyse kvotos aukcionuose iš viso beveik neparduodamos. O ką daro mūsų Vyriausybė, kai nuostata parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų virsta 23 proc. Užsimanys kitais metais
Žuvininkystės studija
Žuvininkystės studija
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros apžvalgos
Žuvininkystės kulinarinis paveldas Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros šalių žvejybos uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Žvejybos muziejai Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Žvejiškos dokumentikos miniatiūros
Švedijos Oland salos žvejų uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Lenkijos švyturiai
Plačiau 2014-10-11
Kotkos jūrų muziejai
Plačiau 2014-10-11
Lego vilioja prie jūros
Plačiau 2014-10-11
Jūrininkų užuovėja Prerove
Plačiau 2014-10-11
Skirtinga Kuršių nerija
Plačiau 2014-10-11
Didžiausias Baltijos šalyse Esbjergo žvejybos muziejus
Plačiau 2014-10-11
Skare uostelio žvejai menininkai
Plačiau 2014-10-11
Turistai užkandžiauja žuvimis
Plačiau 2014-10-11
Bornholme sustingęs šimtmečių paveiksliukas
Plačiau 2014-10-11
