Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems
  • „Dičkiai“ Klaipėdos uoste „sumažės“
  • Eriksono laivyno flagmano istorija
  • Priekaištai dėl neveiklumo jūrinėje srityje
„Dičkiai“ Klaipėdos uoste „sumažės“
Eriksono laivyno flagmano istorija
Priekaištai dėl neveiklumo jūrinėje srityje

Verslas

„Dičkiai“ Klaipėdos uoste „sumažės“

Lietuvoje nuspręsta didžiuosius konteinerinius laivus, vadinamus „dičkius“ pagal rinkliavas prilyginti vidutiniams laivams.
„Dičkiai“ Klaipėdos uoste „sumažės“

Priekaištai dėl neveiklumo jūrinėje srityje

Šalia mažų atlyginimų, deficitinio biudžeto, kitų šalies problemų, valdžios atžvilgiu pasipila priekaištai ir dėl neveiklumo jūrinėje srityje.
Priekaištai dėl neveiklumo jūrinėje srityje

Išorinis uostas galėtų būti plaukiojantis

Lyg iš gausybės rago pabiro įvairiausių pasiūlymų, kokio išorinio uosto reikėtų Lietuvai.
Išorinis uostas galėtų būti plaukiojantis

Pramogos

Jachtų nuomos verslą lydėjo sankcijos ir teismai

Jei kur nors į verslą su laivais įsikiša Žemės ūkio ministerijos struktūros būtinai viskas baigiasi teismais, sunkumais verslui.
Jachtų nuomos verslą lydėjo sankcijos ir teismai

Danų princesė olandų Ijmuidene

Danų DFDS kompanijos kruiziniai laivai Olandijoje gerokai skiriasi nuo keleivinių laivų, kurie plaukioja iš Klaipėdos.
Danų princesė olandų Ijmuidene

Škuna, tapusi kontrabandos karalienė

Škuna „Malahat“, kuri turėjo pravardę „Queen of Rum Row“ - svaigalų gabenimo karalienė, pervežė kontrabandinio alkoholio daugiau, negu bet kuris kitas to meto laivas.
Škuna, tapusi kontrabandos karalienė

Paveldas

Eriksono laivyno flagmano istorija

Savo mėgstamiausio burlaivio „Herzogin Cecilie“ atminimą Gustavas Eriksonas įamžino Alandų jūrų muziejuje Mariehamne. Čia eksponuojamas autentiškas šio sudužusio laivo kapitono salonas.
Eriksono laivyno flagmano istorija

Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?

Viduramžiais gyvenęs Portugalijos princas Henrikas tik XIX a. pradėtas vadinti Jūrininku, nors tik tris kartus trumpam buvo išplaukęs į jūrą.
Kodėl princui prilipo jūrininko epitetas?

Akiračiai

Siekia įteisinti žvejybą ir prie uosto vartų

Žvejai žlunga ir dėl to, kad negali žvejoti šalia Klaipėdos ir Šventosios uosto vartų bei 300 metrų linijoje prie kranto.
Siekia įteisinti žvejybą ir prie uosto vartų

Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia

Žvelgiant į ateitį pagal DFDS kompanijos nuotaikas bene stabiliausia išliks Baltijos jūra, nors didžiausi šios kompanijos srautai yra Šiaurės jūroje.
Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia

Marinistika

Pirmasis jūrų laivyno „architektas“

Taip Švedijos jūrų muziejus (Sjöhistoriska museet) vienoje iš savo ekspozicijų pristato 18 amžiuje išgarsėjusį savo šalies laivų statytoją F.Čepmeną, kuris pirmasis pritaikė
Pirmasis jūrų laivyno „architektas“

Koks jūrinis mentalitetas mokyklose?

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba iškėlė ypač rimtą temą apie bendrojo ugdymo gilesnes sąsajas su jūra.
Koks jūrinis mentalitetas mokyklose?

Skaitykla

Skaitykla

Tribūna

Prašau žodžio

Karštas komentaras

Remigijus Sakas: Jūrų žuvininkystė yra labai globali, todėl susiskaldęs Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius tikrai nepajėgs konkuruoti globalioje rinkoje ir žlugs. Tokio žlugimo pasekmės bus tai, kad Lietuvai priklausantys žuvų ištekliai
Arvydas Švagždys: Jei per metus žvejai sugautų apie 100-150 tonų ungurių, jų pajamos siektų apie 3 mln. eurų. Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį
Kitose ES šalyse kvotos aukcionuose iš viso beveik neparduodamos. O ką daro mūsų Vyriausybė, kai nuostata parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų virsta 23 proc. Užsimanys kitais metais

Žuvininkystės studija

Žuvininkystės studija
Plačiau 2014-10-11

Baltijos jūros apžvalgos

Žuvininkystės kulinarinis paveldas Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11
Baltijos jūros šalių žvejybos uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Žvejybos muziejai Baltijos jūros šalyse
Plačiau 2014-10-11

Žvejiškos dokumentikos miniatiūros

Švedijos Oland salos žvejų uosteliai
Plačiau 2014-10-11
Lenkijos švyturiai
Plačiau 2014-10-11
Kotkos jūrų muziejai
Plačiau 2014-10-11
Lego vilioja prie jūros
Plačiau 2014-10-11
Jūrininkų užuovėja Prerove
Plačiau 2014-10-11
Skirtinga Kuršių nerija
Plačiau 2014-10-11
Didžiausias Baltijos šalyse Esbjergo žvejybos muziejus
Plačiau 2014-10-11
Skare uostelio žvejai menininkai
Plačiau 2014-10-11
Turistai užkandžiauja žuvimis
Plačiau 2014-10-11
Bornholme sustingęs šimtmečių paveiksliukas
Plačiau 2014-10-11

Jūsų nuomonė mums svarbi.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.